Taikomieji teatro metodai (TTM) – tai iš teatrinės aplinkos pasiskolinti įrankiai (pvz., aktorių trenažas, teatro schema: scena – žiūrovas – duotosios aplinkybės – protagonistas – konfliktas – atomazga), išvystyti pasitelkiant kitų mokslo ar meno sričių (pvz., psichologija, literatūra, muzika, medijos ir kita) elementus ir taikomi dirbant su grupe. Tai patyriminio mokymosi procesas, kurį sudaro vaidmenų kūrimas, istorijų pasakojimas, situacijų vaidinimas, jų vystymas, analizavimas ir perkonstravimas. Grupė įsitraukia į veiklą, nes aptariami visiems aktualūs klausimai, atpažįstamos situacijos. Veikla neabejotinai yra mokymasis: tai situacijų analizė per patirtis ir tam aptarti būtina skirti ir daugiau laiko, ir dėmesio, ir tyrimų.
Pristatyti taikomuosius teatro metodus nelengva, nes niekada ir niekur nebuvo formaliai susitarta dėl nuoseklaus bendro sąvokų žodyno. Įvairios interpretacijos, kaip teigia būrys garsių praktikų, priklauso nuo asmeninio požiūrio ir patirties, lemia daugybę skirtumų ir kelia painių abejonių.
Sąvoka teatro metodai dažniausiai tapatinama su aktorių ar režisierių rengimui skirtais, tik į specialius gebėjimus orientuotais mokymais. Remiantis teksto autorės kaip TTM praktikės patirtimi ir privačia komunikacija su režisieriais bei aktoriais, didžioji dauguma jų TTM vertina kaip veiklą, reikalaujančią mažesnio profesionalumo nei aktorystė ir režisūra. Vis dėlto tie, kuriems teko dalyvauti talentingo TMM praktiko kūrybinėje laboratorijoje, patyrė, jog geras TTM praktikas yra puikus režisierius, aktorius ir edukatorius viename, savo asmeniu neužgožiantis grupės, meistriškai valdantis grupės dinamiką, sukuriantis įkvepiantį buvimą čia ir dabar ir dar padedantis susigaudyti savyje bei spręsti aktualius asmeninius, socialinius klausimus. Kitais žodžiais, TTM kaip specifinė meno forma, grįžta prie savo šaknų, įsikuria kasdieniame žmonių gyvenime, gilinasi į iš jo kylančias temas, jas analizuoja ir ieško galimų sprendimų.
Apibendrinimas
TTM yra visos teatrinės veiklos, egzistuojančios už profesionalaus teatro ribų, ir tiesiogiai naudingos individui, bendruomenei ar visuomenei, metodologija. Besimokančiųjų grupę (individus ir kolektyvo narius) TTM veikia keleriopai:
- suteikia naujų kūrybinių, socialinių, komunikacijos gebėjimų ar atgaivina prislopintuosius;
- leidžia patirti, kaip dažnai esame priklausomi nuo kitų, kaip svarbu nepamiršti, jog nesame visuomet teisūs ir neklystantys, kaip svarbu jausti grupę ir mokytis vieniems iš kitų;
- koreguoja tam tikrame asmenybės raidos etape kitų padarytą žalą, moko gyventi dabartyje, taip gerindami gyvenimo kokybę;
- didina socialinį jautrumą bei gebėjimus dirbti grupėje, vertinti pačiam save, matyti kitus ir suprasti jų poreikius, taigi – gilina refleksijos, kritinio mąstymo ir savireguliacijos gebėjimus;
- veikia kaip terapija, nes jų metu aptariami asmeniniai ir socialiniai klausimai, padedantys mokymų dalyviams tapti moraliniais pažįstamaisiais organizacijoje;
- stiprina gebėjimą reflektuoti.
TTM – tai platus „skėtinis" terminas, apibrėžiantis įvairias socialiai įtraukiančio teatro sritis ir metodus. Tai yra dinamiškai kintantis laukas, kurį vienija tai, jog greta teatro kūrimo proceso kūrėjai išsikelia sau ir kitą tikslą. Tas tikslas gali būti edukacinis, socialinis, siekiantis politinių pokyčių ar asmeninio tobulėjimo. Dažnai dirbama su žmonėmis, neturinčiais jokios patirties menuose, o procesas pasižymi lankstumu ir išradingumu – dažnai išrandami nauji įtraukimo, darbo atliepiant grupės poreikius būdai.
Dalyviai
Mokyklos rengėjai kvietė registruotis visus, savo profesinėje veikloje matytų galimybę integruoti taikomojo teatro instrumentus: teatro ir kitų scenos menų profesionalus (aktorius, režisierius, prodiuserius ir kt.), teatro ir kitų sričių pedagogus, socialinius pedagogus, meno terapeutus, psichologus.
Faktas
Agentūra ARTSCAPE jau antrus metus pateikia savaitės dovaną besidomintiems įvairiomis teatrinėmis formomis ir jų pritaikymu skirtinguose profesiniuose laukuose. Šios vasaros stovykla pirmą kartą buvo skirta taikomajam teatrui, taikomiesiems teatro metodams.
Lektoriai
Mokymų vadovai šįkart buvo Kristina Werner (Vokietija; tema: Praktiniai taikomojo teatro įgūdžiai - metodai, instrumentai, veiklų paletės apžvalga) ir Tony Collins (Jungtinė Karalystė; tema: Darbo su rizikos grupėje esančiomis bendruomenėmis metodai)
Dalyvių atsiliepimai
Marina: ”Man tinkrai patiko Kristinos Werner entuziazmas:)
Kalbant apie patį metodą, tai pirmą kartą jį išbandžiau. Kristina ne tik pristatė metodą/ pratimus, bet davė juos praktiškai išbandyti ir kartu pateikė teorinį pagrindimą, aiškino, kokia vieno ar kito pratimo esmė. Kitaip tariant, buvo atsižvelgta į skirtingo mokymosi stilius turinčius dalyvius. Tikrai panaudosiu savo praktikoje - tai yra įdomu, aktyvu ir prasminga. "
Edita: „Ačiū už atvertas kūrybai duris, padrąsinimą eksperimentuoti ir mokytis žaidžiant.“
Eglė: „Labiausiai man patiko tai, kad visoms užduotism atlikti nė vienam dalyviui nereikia būti išskirtiniu, kažką mokėti ar gebėti daryti geriau nei kiti. Nauda dviguba: kiekvienas turi galimybę ir kurti, ir dirbti komandoje. Didelį įspūdį paliko užduotis apie mūsų pačių biografines istorijas”
Raimonda Agnė Medeišienė
Asociacijos “Meno formos” prezidentė
Informacijos šaltinis: http://www.socdarbas.lt/socialinis-darbas/244-taikomieji-teatro-metodai-kas-tai
